Prielaidos gydytojo asistento projektui
Paprasčiausia turbūt būtų sudaryti sutartį su viena privačia šeimos gydytojų klinika ir dominančioje indikacijoje ištirti, kiek gi realiame gyvenime pacientai laikosi gydymo režimo.
Pavyzdžiui, Hipertenzija sergančių grupėje:
- A. Suskaičiuokime, kiek per paskutinius 12 mėnesių, kokių vaistų buvo nupirkta vaistinėje (receptų knygelės) ir kiek turėjo būti remiantis rekomendacijomis (Jei norite, iškarto susiaurinkite tiriamųjų ratą – tirkite tik tuos, kuriems nepavyksta pasiekti optimalaus kraujospūdžio rodmenų).
- B. Sudarykite klausimyną (rasite ir internete) ir apklauskite šiuos pacientus. Ir vieną ir kitą darbą mielai padarys pačios klinikos slaugytojos. Joms tik reikės padėti pasiruošti metodologiją ir paremti kliniką, kad galėtų pasidengti tyrimo kaštus. Visa tai bus ir legalu ir medicinine prasme įdomu jūsų klientams. Jei pakeliui fiksuosite šių pacientų kraujospūdį, panašu kad galėsite turėti ir Adherence sąsajas su klinikiniais taikomos terapijos rezultatais.
Toks tyrimas užims maximum 2-3 mėnesius, jei iš anksto pasirengsite analitinę IT sistemą. Rezultatus gausite per porą savaičių nuo paskutinės anketos gavimo (darbas ne iš maloniųjų, turite galimybę – samdykite trečiają šalį).
Tikiu, jog šie duomenys ženkliai leis padidinti savo rinkodaros veiksmų racionalumą.
Šie terminai plačiai naudojami literatūroje, tačiau tik ADHERENCE teko rasti PSO patvirtintą apibrėžimą. Nepaisant to, terminų išaiškinimai dažniausiai sutampa įvairiuose šaltiniuose.
Lietuvos gydytojų tarpe šie terminai nėra populiarūs. Gal kiek dažniau teko girdėti diskusijose minint Compliance. Nepaisant to, jie puikiai supranta už šių terminų slypinčias problemas. Manyčiau juos naudoti verta. Ką manote Jūs?
Kad priprastum kas rytą išgerti vaistą reikia laiko. Vaiką kas rytą ir kas vakarą valyti dantis mokiname turbūt kelis metus, na nežinau, bent jau aš saviškį.
Hipertenzija sergantis pacientas turi nuolat vartoti vidutiniškai apie tris vaistus. Be to jis turi prisiminti ir kitus terapijos elementus ir viską labai dažnai daryti kaip armijoje – nesigilinant kam viso to reikia. Todėl nieko nuostabaus, kai jis žingsnis po žingsnio visas gydytojo pastangas paverčia niekais. O po to vėl stoja į eilę pas gydytoją, nes liga pablogėjo...
Kai kurie SAM specialistai skaičiuoja, kad tokie pacientų apsilankymai sudaro iki 25% visų vizitų pas gydytojus. Paskaičiuokime – tai reikštų ~ 4 mln. vizitų arba 650 000 gydytojo darbo valandų, kas tai – ~ 1 mėnuo atostogų visai pirminei grandžiai?
Taigi – Ligonių kasos apmoka nereikalingus vizitus, "Stalčiuose” savo galiojimą baigiančius vaistus, rehospitalizacijas.
Gydytojas – šiek tiek uždirba iš nereikalingų vizitų, kas gal ir nėra jam blogai, tačiau moralinio pasitenkinimo iš nerezultatyvaus darbo jau nebeturi.
Pacientai – jaučiasi blogai, praranda darbingumą, gula į ligonines, miršta.
Produkto vadybininkas – kiekvienais metais siekdamas užbrėžtų tikslų turi vis daugiau bėdų – kuo didesnę vartotojų grupę būna pasiekęs praėjusiais metais, tuo sekančiais metais didesnę biudžeto dalį suvalgo naujų pacientų paieška, siekiant kompensuoti prastą esamų pacientų ADHERENCE. O kur augimas?
Kaip viena kolegė apibūdindavo tokias situacijas – “kružok naprasnovo truda”.
Jei jūsų produkto vartotojai elgiasi taip pat; jei jūsų produkto pardavimų tendencijos panašios į pavaizduotas grafike – Gydytojo Asistento projektams “duokite žalią šviesą”.
Nesu gydytojas, tačiau sodyboje tenka išgirsti prašymų padėti. Teko matyti tokių ADHERENCO pavyzdžių..., asmeniškai tikiu šiais teiginiais. O jūs?
Gydytojo Asistento paslauga nelengvai skinasi kelią Lietuvoje. Tačiau nenuleidžiu rankų, nes tikiu, kad visos keturios suinteresuotos šalys laimės pritaikius šias paslaugas.
Vienoje iš klausytų paskaitų, PSO specialistas pateikė pavyzdį – Jei šiuo metu paimsime vakarų Europos sveikatos draudimo bendrovę, turinčią 500 000 apdraustųjų, jos surenkamas biudžetas bus 500 000 000 EUR. Remiantis epidemiologiniais tyrimais ir parmakoekonominėmis studijomis, po 20 metų ši draudimo bendrovė vien tik Cukrinio Diabeto gydymo išlaidoms toje pačioje apdraustųjų grupėje išleis 500 000 000 EUR. Taip jis grindė nuomonę, kad kainų mažinimas, biudžetų ribojimas ir t.t. neišgelbės ilgainiui nei vienos šalies sveikatos sistemos nuo bankroto. Kaip rimtesnę alternatyvą, jis nurodė darbą su pacientais, kurio rezultatas būtų geresnis ADHERENCE. Ir ne tik medikamentinei terapijai, tačiau ir gyvenimo būdo pokyčiams bei kitoms terapijos sudedamosioms dalims. Deja jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ilgainiui sveikatos specialistai yra praradę efektyviai komunikuoti su pacientu, todėl svarbią vietą priskyrė pačių pacientų tarpusavio pagalbai. Jis pateikė patarlę – “puikus skalpelis gali padaryti geresniu chirurgu, tačiau nepadarys geresniu daktaru”.
Gydytojų asistentų projektai, jo nuomone, galėtų būti vienas iš efektyvių įrankių tenkinant visų išvardintų suinteresuotų šalių interesus.