Gydytojo asistento projekto aprašymas
Neretai gydytojas gali nuspėti, kuris pacientas laikysis nurodymų, kuris – ne. Tam, kad sumažintų pacientų, linkusių “pakenkti” paskirtai terapijai skaičių, gydytojas turėtų skirti papildomo laiko pašnekesiui su jais. Tačiau praktiškai jam tai atlikti yra sudėtinga dėl didelio “nemedicininių” darbų skaičiaus: receptų rašymas, ligos istorijų įrašai, ataskaitos, paskyrimai, kita dokumentacija bei administracinio pobūdžio užduotys.
Dalį užduočių, taip net ir pokalbių su pacientais, gydytojas galėtų perduoti slaugytojai, tačiau čia dažniausiai kelią užkerta pastarosios kompetencija arba tiesiog nenoras tai daryti nesant papildomo apmokėjimo.
Analizuojant praktikoje egzistuojantį paciento kelią nuo susirgimo pradžios iki palaikomojo gydymo etapo, galima matyti komunikacijos tarpus, taip vadinamus “karštus taškus” kuriuose jam ypatingai svarbi specifinė informacija: arba apie ligą, arba apie tyrimo metodus, arba apie gydymo alternatyvas , arba apie vaistų veikimą ir galimas pašalines reakcijas arba apie ligos eigą ir galimas komplikacijas ir t.t.
Idealu būtų užpildyti visas spragas, tačiau tai finansiškai būtų sudėtinga. Todėl sudarant “Gydytojo Asistento” projekto dizainą visada rekomenduojame nustatyti didžiausią progresą lemiančius taškus ir koncentruoti veiksmus tik į juos. Baltupių tyrimo metu pasirodė, kad pacientai tikrai mielai atsakinėja į klausimynus, susijusius su jų liga. Tai reikštų, kad gydytojas, nustatęs pacientą, kuris jo manymu nesilaikys paskirto gydymo, būtų galima pateikti klausimyną ir greitu laiku turėtume paveikslą priežasčių, kurios dažniausiai lemia tokį elgesį. Taip pat aišku būtų kada ir kokias temas reikia aptarti papildomai su pacientu, kad jis taptų partneriu gydytojui.
Remiantis prielaidomis bei komunikacijos tarp gydytojo ir paciento analize, buvo suskurtas “Gydytojo Asistento” paslaugos modelis.
Parenkant projekto modelį, svarbu suvokti medicininę problemą, todėl efektyviau tai atlieka CSO vadybininko – Gydytojo – produkto vadybininko komanda.
Parengtą projektą vėliau gali tekti keisti atsižvelgiant į medicininės įstaigos vidines tvarkas. Didžiausias problemas kaip taisyklė kelia Paciento – gydytojo paslapties išsaugojimas. Todėl vykdant projektą būtina į tai atsižvelgti. Apskritai vertėtų konstatuoti, kad ši baimė yra stipriai perdėta. Ji sprendžiama daugeliu atveju paprasčiausiu pirmojo “kontakto” teisės perdavimu šeimos gydytojui. Pacientas, matydamas naudą, tolimesnei komunikacijai lengvai atvers vartus pasirašydamas sutikimą / prašymą įtraukti jį į programą.
Priemones yra paprasčiausios.
